BENDRA INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ

Šilutės r. Usėnų pagrindinė mokykla  dalyvauja Europos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001 „Kokybės krepšelis“ kaip stiprią geros mokyklos požymių raišką turinti mokykla. 

Ši tikslinė valstybės dotacija suteikiama mokinių pasiekimams gerinti. Plačiau.

Projektas vykdomas 2019-2020 m. m. ir 2020-2021 m. m.

  Kokybės krepšelio veiklų planas 2020-2021 m. m. (228,5 KB)

  Kokybės krepšelio veiklų planas 2019-2020 m. m. (316,9 KB)

  KOKYBĖS KREPŠELIO PROJEKTO PRISTATYMAS ŠILUTĖS RAJONO MOKYKLŲ VADOVAMS (126,2 KB)

  ŠILUTĖS R. USĖNŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS VEIKLOS TOBULINIMO PLANO (SU VĖLESNIAIS PAKEITIMAIS), PATVIRTINTO MOKYKLOS DIREKTORIAUS 2019-12-09 ĮSAKYMU NR. V1-167, PATIKSLINIMAS NR. 2 (430,6 KB)

INTEGRUOTAS ISTORIJOS, LIETUVIŲ K. IR ETNOKULTŪROS PROJEKTAS

„TARP DIDŽIOSIOS IR MAŽOSIOS  LIETUVOS.

KULTŪRINIS IR ISTORINIS PAVELDAS, IŠKILIOS ASMENYBĖS“

      Projekto tikslas – stiprinti mokinių pilietiškumą ir tautinę savimonę. 

Uždaviniai:

  • lavinti mokinių pažinimo, komunikavimo ir dalykines kompetencijas.
  • skatinti mokinių domėjimąsi Didžiosios ir Mažosios Lietuvos istorine ir kultūrine praeitimi;
  • skatinti jų domėjimąsi iškilių Didžiosios ir Mažosios Lietuvos asmenybių veiklos įtaka mūsų krašto tautinės tapatybės formavimuisi;
  • ugdyti kūrybinius kritinio mąstymo ir tiriamojo darbo įgūdžius bei gebėjimus juos praktiškai pritaikyti ugdomojoje veikloje.

            Projektą vykdė 3 mokytojų (istorijos, lietuvių k. ir dailės-technologijų) komanda. Į projektinę veiklą įtraukti visi 5-10 kl. mokiniai. 

            Pirmas etapas – informacijos rinkimas.  Organizuotos tikslingos edukacinės išvykos į Martyno Jankaus muziejų ir spaustuvę Bitėnuose (vyko 5-6 kl. mokiniai), į Hugo Šojaus dvaro muziejų Šilutėje (vyko 7-8 kl. mokiniai), į Liaudies buities muziejų Rumšiškėse (vyko 5-10 kl. mokiniai). Jų metu mokiniai atliko jiems skirtas užduotis: tyrinėjo, ieškojo ir atrado reikalingą informaciją, medžiagą atrinko ir sistemino. 

            Antras etapas – kūrybinis darbas. Tai, kas atrasta, surinkta užsiėmimų metu, vaikai sudėjo į miniatiūras apie Lietuvos regionus. Šis informacinis stendas puošia mokyklos viešąją erdvę. 

            Mokiniai vykdė patyriminę veiklą, tobulino tiriamosios veiklos įgūdžius,   mokėsi sisteminti, apibendrinti, ugdėsi pažinimo, komunikavimo kompetencijas.

Šis projektas vykdomas Europos struktūrinių fondų bendrai finansuojamo Kokybės krepšelio projekto Nr. 09.2.1- ESFA-V-719-01-0001  lėšomis.

2020-10-19

PSICHOLOGINĖS PAGALBOS MOKINIAMS STIPRINIMAS

Viena iš veiklų įgyvendinant mokyklos veiklos tobulinimo planą, panaudojant projekto Nr. 09.2.1- ESFA-V-719-01-0001 „Kokybės krepšelis“ lėšas, buvo kokybiškos pagalbos mokiniams teikimas.

Kadangi mokykla neturi psichologo, tikslingai numatyta šio pagalbos mokiniui specialisto pagalba.

Psichologo užsiėmimai vyko dviem ciklais: 2020 metų pavasarį ir rudenį. 

Iš viso įvyko:

  • 30 grupinių užsiėmimų (po 3 užsiėmimus kiekvienai klasei, iš anksto su klasių vadovais ir socialiniu pedagogu aptarus temas pagal kiekvienos klasės poreikius).
  • 40 individualių konsultacijų pagal atskirų mokinių poreikius. Kam jos reikalingos, tartasi su specialistais, mokinių tėvais ir pačiais vaikais.  Individualias psichologo konsultacijas gavo apie 10 % mokinių.  

2020-11-10

UGDYMO PROCESO MODERNIZAVIMAS:

ŠIUOLAIKINIŲ INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS UGDYMO PROCESE

                      Tikslingai panaudodami projekto „Kokybės krepšelis“ NR. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001 lėšas, siekdami įvairinti ir modernizuoti ugdymo procesą, mokyklos veikloje numatėme plačiau taikyti IKT, tam įsigijome įvairių priemonių: 

  • 3 stacionariais kompiuteriais atnaujintas informacinių technologijų kabinetas, kuriuo naudojasi 5-10 kl. mokiniai;
  • išmanioji lenta ir interaktyvus ekranas socialinių mokslų ir gamtos mokslų kabinetams;
  • 3 spausdintuvai;
  • multimedija projektorius ir ekranas aktų salei;
  • garso aparatūra;
  • skaitmeninės mokymosi aplinkos licencijos darbui su elektroniniais vadovėliais ir pratybomis (mokiniams ir mokytojams);
  • funkcionalūs baldai.

Ugdymo proceso praturtinimas IKT įranga ir priemonėmis leidžia sukurti šiuolaikinę informatyvią, bendravimui palankią mokymosi aplinką, kurios dėka didinamas ugdymo efektyvumas, daugėja mokymosi paradigmos pamokų, taikomi aktyvieji mokymo metodai, tarpdalykinė integracija, gerėja mokymosi motyvacija, lemianti aukštesnius mokinių pasiekimus. 

2020-12-30

MOKYTOJAI STIPRINO PROFESINĮ MEISTRIŠKUMĄ

                      Pagal Kokybės krepšelio ugdymo tobulinimo planą vykdant 2 uždavinį Mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas ugdymo(si) įvairovės srityje (veikla 3.8. ir 3.4.) gegužės 6 d. vyko mokymai „Išmokimo pasimatavimas ir pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys“, kuriame per ZOOM platformą dalyvavo visas mokytojų kolektyvas. 

                      Lektorė – Julija Glinskė, Laisvosios mokyklos modelio „Forvardas“ bendrakūrėja, lietuvių kalbos mokytoja. Seminaro tikslas – supažindinti mokytojus ir mokyklos vadovus su efektyviais refleksijos panaudojimo būdais. 

                      Sąmoningas vaikas natūraliai siekia aukščiausių rezultatų tame, kas jam yra svarbu. O sąmoningumą lengviausia pradėti ugdyti nuo refleksijos įgūdžių ugdymo. Mokytojams mokantis kartu su mokiniais. Refleksijos svarba deklaruojama kiekviename ugdymą reglamentuojančiame dokumente.

                      Kasdieninė refleksija skinasi kelią į pamokas. Tačiau, kol ji neįdarbinta, dažnai kelia daugiau klausimų negu duoda atsakymų. Mokytojų mokiniams teikiamas grįžtamasis ryšys dažnai apsiriboja akademinių rezultatų analize. Tas netenkina nei mokinių, nei jų tėvų, nei pačių mokytojų. Mokyklos bendruomenė suvokia, kad akademiniai pasiekimai yra tik nedidelė mokymosi patirties dalis ir siekiant aukštesnių akademinių rezultatų, skaičiumi išreikšto grįžtamojo ryšio nepakanka.

                      Stengiamės išmokti įsivertinti, reflektuoti patirtį ir gebėti patys kurti pokytį, kurio siekiame, pasikliaudami ne vien savo intuicija, bet ir konkrečiais, apčiuopiamais ir pamatuojamais duomenimis. Tai aktualu ne vien mokyklos vadovams, bet ir mokytojui, ir mokiniui – žinojimas, kas sekasi, o kur dar yra vietos tobulėti, veikia kaip kompasas, keliaujant į ateities nežinomybės rūką.

                      Seminaro metu nagrinėjome kasdieninės ir ugdymosi proceso etapo refleksijos svarbą, naudą ir jos įgyvendinimui patogius įrankius.

                                                                                                                                                                                                                               Liucija Jasevičienė,
                                                                                                                                                          direktorė

2021-05-10

Paskutinį kartą redaguota: 2022-10-23